krikščionumas

krikščionumas sm. 1. žr. krikščioniškumas: Dar yra tokių žmonių, kurie pasilieka prie to viršutinio (paviršutiniško) krikščionumo prš. Visas jų krikščionumas buvo nedaug daugiaus, kaip tikt kryžiumi žegnotis Ns1857,6. 2. žr. krikščionybė: Jie … atvirai neapkenčiamą krikščionumą priėmę buvo TP1881,8. Krikščionumą paniekinau, netikėjau nei į jokį atpirktojį LC1887,1.